Cholesterolio įtaka žmogaus organizmui

2019-05-15

Cholesterolio įtaka žmogaus organizmui – tai viena iš tų temų, apie kurias vis dar sklando gausybė mitų ir legendų. Begales straipsnių ir įvairiausių įrašų galima rasti interneto platybėse. Bet ar žinojote, kad ir daugiausiai žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų, kurios kyla dėl per didelio mažo tankio lipoproteinų (dalelių, su kuriomis su maistu gautas cholesterolis nešamas iš kepenų į audinius) kiekio kraujyje? Apie cholesterolio įtaką mūsų organizmui, genetinius nuokrypius ir žalą aptarėme šiame straipsnyje, kurį ir kviečiame paskaityti.

Savo straipsnį pradėsime nuo trumpo pasakojimo. Kiekvienais metais ateina toks laikas, kai medicinos ir kiti asmens sveikatos priežiūros specialybių studentai universiteto koridoriuose sulaukia ekskursijų grupių. Universiteto darbuotojai noriai aprodinėja mokyklinukams universiteto patalpas, medicininius muliažus, kartais net kokį vieną kitą kaulą (tam tikrų įdomiausių eksponatų rodyti vaikams tiesiog negalima, tad tenka apsiriboti šiais). Dažnai mokyklinukų ekskursijos vadovas paklausia: „Kaip manote, nuo kokių ligų miršta daugiausiai žmonių?“ kaip ir priimta lietuviams, dauguma vaikų tyliai niurna kažką po nosimi, bet vis atsiranda vienas ar kitas, tariantis „nuo… vėžio?“ . Tai stebintys studentai tyliai nusišypso. Visai neseniai dauguma jų galvojo tą patį, tačiau pradėjus pasiruošimą studijoms jiems teko susidurti su faktais: daugiausiai žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 40% mirties priežasčių yra būtent susijusios su širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis.

Daugiausia širdies ir kraujagyslių sistemos ligų kyla dėl per didelio mažo tankio lipoproteinų (dalelių, su kuriomis su maistu gautas cholesterolis nešamas iš kepenų į audinius) kiekio kraujyje.

Cholesterolis: daug negalima mažiau (kablelį pasidėkite patys)

Nežinome kaip jums, bet mums dauguma sklandančių naujienų apie cholesterolį jau senokai tapo panašiomis į orų prognozę: vieną dieną cholesterolis – didžiausias blogis, kurio reikia vengti, o kitą – ta medžiaga, kurios šiukštu negalima riboti. Taip metų metais ratu sukasi „cholesterolio naujienų“ ciklas, tačiau taip iki galo ir lieka neaišku: kas yra cholesterolis, kokią funkciją jis atlieka, kodėl pas vienus jo kiekis didesnis, o pas kitus – mažesnis, ir kiek gi jo reikia bijoti? Atsakymai į daugumą šių klausimų tikrai labai komplikuoti.

Cholesterolio trūkumas organizme trikdo steroidinių hormonų, vitamino D sintezę.

Clolesterolis – organinė riebalų (lipidų) molekulė, priklausanti sterolių klasei. Ji yra svarbi gyvūninės ląstelės membranos dalis. Ši riebalų molekulė taip pat yra būtina ir tam tikriems gyvūnų biologinių medžiagų gamybos procesams užtikrinti (cholesterolio trūkumas organizme trikdo steroidinių hormonų, vitamino D sintezę). Atsižvelgiant į tai, kokia didele svarba pasižymi ši medžiaga, turbūt nenustebinsime pasakydami, kad ją gamina visų gyvūnų, tame tarpe ir žmogaus kūno ląstelės.

Žmogus ir kiti visavalgiai ir/ar mėsaėdžiai gyvūnai savo cholesterolio atsargas pasipildo ir iš išorės, su suvartojamu gyvulinės kilmės maistu. Į detales nesiplėsime (net neįsivaizduojate, kiek procesų turi įvykti, kad jūsų su maistu suvalgyti riebalai patektų į kraują) ir trumpam apsistosime tarpinėje su maistu gautų riebalų stotelėje jūsų organizme – kepenyse. Būtent čia, suvalgyti lipidai yra kaip krovinys „supakuojami“ į daleles, vadinamas mažo tankio lipoproteinais (MTL). Kad geriau įsivaizduotumėte, pats cholesterolis ar bet kokios kitos riebalinės medžiagos vienos kraujyje plaukioti negali dėl labai paprastos priežasties – riebalai vandenyje netirpsta. Dėl to, norėdamas, kad su maistu gautos riebalinės medžiagos būtų paskirstytos po visus audinius, organizmas privalo jas supakuoti kartu su kitomis molekulėmis, pvz.: baltymais (paveikslas apačioje).

Cholesterolio įtaka žmogaus organizmui

Toks paruoštas „krovinys“ iš kepenų yra išleidžiamas į kraujotaką, su kuria yra išnešiojamas po visus mūsų organizmo audinius. Tipiškai, mūsų audinių ląstelės cholesterolio turėtų pasiimti tiek, kiek joms jo reikia gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Jei su maistu cholesterolio gavome per mažai – trūkumą pasigaminti pačios, o jei per daug – perteklių atiduoti kitam „kurjeriui“, kurį taip pat gamina kepenys – Didelio tankio lipoproteinams (DTL). Pastarieji perteklinį cholesterolį nuneša atgal į kepenis ir pasirūpina jo pašalinimu kartu su tulžimi.

Turbūt jau pastebėjote ne vienam kraujo tyrime matytus trumpinius (o jei ne – raginame pasižiūrėti) MTL ir DTL. Būtent tai yra rodikliai, į kuriuos pasižiūrėjęs gydytojas gali pasakyti: „blogo cholesterolio yra per daug“ (šiuo atveju kalbama apie MTL, tai yra daleles, atnešančias cholesterolį į audinius) arba „gero cholesterolio yra per mažai“ (kalbama apie daleles, kurios pašalina cholesterolio perteklių iš audinių). Ir būtent šių medžiagų koncentracijos kraujyje galima pradėti daryti pirmines išvadas apie širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.

Cholesterolio kelias

Ar sveika gyvensena užtikrina geras MTL ir DTL koncentracijas kraujyje?

Visuomenėje paplitusi nuomonė, kad jei žmogus yra fiziškai aktyvus ir valgo pakankamai sveikai, dėl cholesterolio sunerimti neverta. Tikrai, sveika gyvensena – viena svarbiausių priemonių, galinčių padėti užkirsti kelią MTL koncentracijos kraujyje padidėjimui, o esant jau padidėjusiai koncentracijai – ją pamažinti (ypatingai tokiais atvejais rekomenduojamas aerobinis fizinis krūvis ir mityba, ribojant gyvulinės kilmės maisto produktus). Visgi, to gali ir nepakakti.

Įdomu yra tai, kad vien Lietuvos populiacijoje genetinių pakitimų, įtakojančių perdėtinę cholesterolio gamybą, yra aptikta ~10.

Mažai aptarinėjama problema yra tam tikri genetiniai pakitimai, kurie gali nulemti tai, jog mūsų audinių ląstelės tiesiog nepajaučia, jog kraujyje plaukioja iš kepenų, kartu su MTL atneštas cholesterolis. Kitu atveju cholesterolio gamybos „mašina“ ląstelėje gali būti užkurta kiek stipriau nei reikėtų, o gamybos „stabdžiai“ būti mažai veiksmingi. Visais šiais atvejais, net ir gyvenant pakankamai sveikai, kraujyje MTL koncentracija gali stipriai išaugti, o širdies ir kraujagyslių ligos gali aplankyti net ir itin jauname amžiuje.

Įdomu yra tai, kad vien Lietuvos populiacijoje tokių genetinių pakitimų yra aptikta ~10. Kai kurie jų įvardijami, kaip lietuviams specifiški genetiniai pakitimai. Deja, kol kas rutiniškai genetiniai tyrimai nėra atliekami. Esant cholesterolio koncentracijos padidėjimui l genetinio kodo pakitimų, kaip ir minėjome, vien mitybos ar fizinio aktyvumo pokyčių dažnai nepakanka, tenka imtis farmakologinių priemonių (vaistų).

Nors šiais laikais dauguma žmonių vaistų prisibijo ir stengiasi visomis priemonėmis jų vartojimo vengti (gąsdina galimi šalutiniai poveikiai, pvz.: pakenkimas kepenų veiklai (hepatotoksinis poveikis)) visada verta įsivertinti: galite vartoti vaistus, kuriuos sėkmingai vartoja milijonai pasaulio gyventojų ir suvaldyti padidėjusio MTL keliamas pasekmes, arba galite numoti į gydytojų siūlymus ranka ir sužaisti „rusišką ruletę“. Tarp kitko, gydytojai MTL kiekį mažinančių vaistų irgi nėra linkę skirti „į kairę ir į dešinę“, tad jei tokį pasiūlymą gavote – labai rimtai jį apsvarstykite. Jei vaistų vartojimas jus gąsdina, pasitarkite su savo šeimos gydytoju, gal galėsite priimti kompromisą ir x laiko tarpą pabandyti su problema susitvarkyti pats, o po to tyrimus pasikartoti ir kartu priimti sprendimą.

Cholesterolio įtaka žmogaus organizmui – kai MTL koncentracija kraujyje per didelė

Jau aptarėme tai, kas yra cholesterolis, kaip jis patenka į mūsų ląsteles ir kas gali nulemti MTL koncentracijos kraujyje padidėjimą. Dabar pakalbėkime apie tai, kas mūsų organizme vyksta, kai MTL koncentracija dėl gyvensenos ar genetinių priežasčių kraujyje – per didelė.

Štai čia prasideda visas rebusas, kurio sudėtingumo lygį sunku net nupasakoti. Pabandysime supaprastintai papasakoti tai, ką šiuo metu teigia mokslas. Vien tai, kad jūsų kraujyje dėl vienų ar kitų priežasčių MTL koncentracija yra didesnė nei optimali – nereiškia, kad „blogasis cholesterolis“ nusės jūsų kraujagyslėse. Taip, šansų, kad taip nutiks – daug, bet tam reikia dar vien veiksnio – kraujagyslės sienelės pažeidimo. Kas gali pažeisti kraujagyslių sieneles?Kraujagysės susiaurėjimas

Po truputį, metai iš metų kraujagyslės spindis tampa toks mažas, kad pro ją pratekėti sugeba vos 30, 20 ar… 1% kraujo.

Labai labai daug veiksnių, kurių tarpe ir didelė gliukozės (cukraus) koncentracija kraujyje ir rūkymas ir infekcijos. Jei tokia pažaida yra, MTL yra linkęs patekti į kraujagyslės sienelę. Į tokią invaziją netrukus sureaguoja mūsų imuninė sistema ir siunčia savo „kareivius“ reikalų sutvarkyti, tačiau pastarieji padaro daugiau žalos nei naudos ir tarsi „supercharge‘ina“ MTL (čia kažkas panašaus kaip video žaidimuose, kai bandai blogietį sušaudyti, o pastarasis visas kulkas sugeria ir tampa dar stipresnis). Tada imuninė sistema siunčia dar daugiau „kareivių“, kuriems vėl nieko gero padaryti nepavyksta.

Po truputį karo lauke susirenka vis daugiau MTL dalelių ir visa krūva „kareivių“, kurie kaip vienintelę alternatyvą mato galimybę „priešą“ izoliuoti. Toks „izoliuotų priešų ir kareivių“ kompleksas ir yra tai, kas kemša jūsų kraujagysles. Po truputį, metai iš metų kraujagyslės spindis tampa toks mažas, kad pro ją pratekėti sugeba vos 30, 20 ar… 1% kraujo. Kraujo, kuris po organizmą išnešioja visas maistines medžiagas ir deguonį, be kurio nė viena ląstelė ilgai išgyventi negali.

Dažnai kraujo tėkmė sumažėja svarbiausiems mūsų organams: širdžiai, smegenims. Kai pastarieji nebepajėgia išbūti negaudami gyvybei būtinų medžiagų įvyksta organo ląstelių apmirimas. Kai apmiršta širdies ląstelės, tai vadinama infarktu. Kai analogiška situacija susidaro kraujagyslėse, kurios krauju aprūpina smegenis – insultu. Didelių padarinių išvengti galima infarktą arba insultą aptikus laiku ir nedelsiant atstačius kraujotaką (tai atliekama vaistais arba mechaniškai praplečiant kraujagyslę, chirurginės intervencijos metu įdedant vadinamąjį stentą). Jei kraujo tėkmė atstatoma pakankamai greitai (ir dar su trupučiu sėkmės) dalis apmirusių ląstelių gali atsigauti, o patirto priepuolio padariniai gali būti sąlyginai minimalūs. Jei to padaryti nepavyks – viskas priklausys nuo pažeidimo vietos ir dydžio.

Tikimės, kad šis straipsnis leido jums bent trumpai susipažinti su tuo, kas kasmet nusineša daugiausiai gyvybių. Ar cholesterolis yra blogis ar ne – paliekame spręsti jums, tačiau bet kokiu atveju stipriai siūlome jums nepamiršti pasirūpinti savimi ir reguliariai atlikti cholesterolio (MTL ir DTL) tyrimus, apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Ir nesvarbu ar jums 60 ar 25-eri. Klaidinga būtų cholesterolio pertekliaus sukeltas širdies ir kraujagyslių sistemos ligas vadinti pagyvenusių žmonių problema, juk neretai jos vystymuisi įtakos turi ir mūsų paveldėtas genetinis kodas. Aptikus problemą – nenumokite į ją ranka ir kartu su savo šeimos gydytoju aptarkite, kokių veiksmų dera imtis, juk bet kuriam iš mūsų gali nutikti taip, kaip nutiko Dovilei – mūsų pirmajai podcast’o herojai: spausk ir klausyk.

Likite sveiki!

Visada jūsų – Monika @BreakingFit


Šaltiniai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Video treniruotės