Psichologinė sveikata – kaip ja pasirūpinti (atletams ir ne tik)

2019-10-30

Psichologinė sveikata tiesiogiai koreliuoja su mūsų rezultatais. Ir nesvarbu, ar tų rezultatų siekiame darbe, sporte, ar asmeniniame gyvenime. Turbūt ne kartą esate pajautę: štai, atsibudote su gera nuotaika, didele motyvacija ir atrodo galite kalnus nuversti. Darbe paskirtą užduotį atliekate dvigubai greičiau nei bet kas galėjo patikėti, treniruotės metu atlikote viską, ką turėjote. Buvo sunku, bet tai jūsų ne tik, kad neišgąsdino. Tai privertė jus dar labiau mėgautis kilusiu iššūkiu. Ir atvirkštinė situacija: atsikeliate jau prislėgtas, nes nerimaujate dėl per didelio darbo krūvio, atrodo nežinia net nuo ko pradėti. Gal geriau išvis nepradėti?

Atvykus į salę per prievartą keliaujate atlikti treniruotės ir galvojate: „Bus sunku. Nenoriu, kad būtų sunku. Kodėl aš tai darau? Ar man to tikrai reikia? Ką aš už tai gausiu? Juk pasaulio čempionu tikrai netapsiu. Viską skauda“. Turbūt sutiksite, kad pirmame aprašytame scenarijuje esantis žmogus yra tikrai geresnėje padėtyje pasiekti norimų rezultatų, nors realiai, viskas, kas skiria pirmąjį scenarijų nuo antrojo, yra tik psichologinė būsena.

Šiame straipsnyje trumpai apžvelgsiu kelis patarimus, kaip pasirūpinti savo psichologine būsena. Straipsnis labiau orientuotas į tuos, kurie siekia sportinių rezultatų (remiamasi tarptautinio olimpinio komiteto rekomendacijomis), tačiau skubu pabrėžti, kad tie patys principai galioja VISIEMS asmenims. Gal tik skiriasi principų pritaikymo kontekstas. Tad nieko nelaukiant – važiuojam!

Straipsnį išskirsčiau į dvi dalis. Pirmojoje rasite kelis patarimus, kaip pasirūpinti savo kasdienine „psichologine higiena“ . O antrojoje – patarimai, kaip tvarkytis, kai jau jautiesi prislėgtas.

Psichologinė sveikata

Žingsniai nuolatinei „psichologinei higienai“

1) Skirkite laiko maloniam poilsiui.

Tinkamo balanso gyvenime atradimas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, siekiant užtikrinti psichologinę sveikatą.

Reguliariai skirkite bent truputį laiko atokiau nuo salės ir kasdieninių darbų, užsiimkite sau malonia veikla.

Net ir nedideli reguliarūs poilsio periodai padės „refresh‘inti“ savo energijos resursus ir išlikti motyvuotam. Maloniu poilsiu gali tapti susitikimas su draugais, naujų dalykų mokymasis ir kt.

2) Miegas – prioritetas nr. 1.

Apie tai, kiek miegas yra svarbus fizinei mūsų sveikatai ir atletiniams rezultatams, jau kalbėjome ne kartą. Bet dažnai esame linkę pamiršti, kad miego metu vyksta ne tik mūsų fizinės, bet ir psichinės būklės atsistatymas.

Atletams atsistatymui įprastai reikia 8 ir daugiau miego valandų per parą.

Verta savo dienotvarkėje išskirti aiškias miego valandas ir jų laikytis. Na, o jei kamuoja nemigos problemos, siūlome pasiskaityti patarimų, kaip savo miegą galite pagerinti. Patarimus rasite čia.

3) Kontroliuokite informacijos srautus.

Kiek laiko per dieną praleidžiate socialinėse medijose? Įsivaizduokite, kad visą tą laiką, kurį praleidžiat skaitydami įrašus Facebook platformoje, rašydami komentarus, skaitydami komentarus, be perstojo, savo paties pasirinkimu atakuojat savo nervų sistemą pertekline, dažnai nereikšminga informacija. Dar blogiau, jei pamatot įrašą, kuriame varžovas giriasi savo naujais pasiekimais ar rekordais. Tokie nekontroliuojami srautai nesuteikia šanso mūsų psichikai nė minutės atsikvėpti.

Bandykime sąmoningai save nuo viso to atriboti ir socialinėse medijose lankytis tik tam tikru, nustatytu metu.

Kaip įveikti sunkumus

Psichologinė sveikata – kaip tvarkytis su iškilusiais sunkumais

  1. Nenuvertinkit savo jausmų. Dažnai asmuo, kurio psichologinės bėdos (nerimas, depresija ir kt.) tik prasideda, yra linkęs nuvertinti pirmuosius besivystančio sutrikimo požymius. Juk visiems būna sunkių dienų. Negali visada būti gerai nusiteikęs. Taip, tai tiesa. Bet jei pastebi, kad kažkas su jūsų mintimis darosi negerai, priimti „nieko tokio – praeis“ strategiją gali būti blogiausias sprendimas. Taip prarasite šansą užkirsti kelią problemos „įsivažiavimui“. Jei jaučiate, kad neigiamos mintys ar jaučiamas nerimas tapo taisykle, o ne išimtimi – nelaukite.
  2. Identifikuokite savo stresorius. Nerimas ar į depresiją panašūs simptomai gali kilti dėl įvairių priežasčių: gal neseniai netekome artimo žmogaus, esame nusivylę savo pasirodymu varžybose, patyrėme treniruotes ribojančią traumą. Nepamirškime, kad stresą sukeliančiu veiksniu gali tapti ir teigiami dalykai, pvz.: padidėjęs aplinkinių spaudimas po laimėjimo varžybose, išaugusi atsakomybė sukūrus naujus santykius, padidėjęs darbo krūvis dėl demonstruojamų gerų rezultatų. Kuo geriau identifikuosite stresą sukeliančius veiksnius, aplinką ar žmones, tuo aiškiau galėsite pamatyti KAIP su šia situacija galite susitvarkyti.
  3. Kalbėkite. Mums visiems savo gyvenime reikia žmonių, kuriais galėtume besąlygiškai pasitikėti. Ir kurių galėtume nedvejodami paprašyti patarimo. Tikiu, tokių žmonių savo gyvenime turime kiekvienas. Nesvarbu, ar tai – jūsų šeimos nariai, draugai, komandos nariai ar treneris. Apsidairykite, gal būtent vienas iš jus supančių žmonių galėtų jums padėti, pasidalindamas savo patirtimi ar žiniomis. Būtent šis žmogus gali tapti ne tik puikiu klausytoju ar patarimų „dalintoju“, bet ir pagalba, leisiančia pamatyti jums savo problemą „kitu kampu“ ir taip – lengviau priimti sprendimą. Jei aplinkiniai bus nepajėgūs jums padėti, gal šią pagalbą galėtų suteikti specialistas.

Tikiuosi šis straipsnis pravers kiekvienam, o gal mažų mažiausiai paskatins susimąstyti ir geriau savimi pasirūpinti. O gal jau esate išbandę kažką, kas jums padeda pasirūpinti psichologine savo sveikata? Jai taip – lauksim patirčių ir įžvalgų!

Linkėjimai,
Monika @BreakingFit


Šaltiniai:

  1. Reardon CL et. al. Mental health in elite athletes: International Olympic Committee consensus statement (2019). Br J Sports Med. 2019.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Video treniruotės