Sportas prailgina gyvenimą arba raktas geresnio gyvenimo link

2019-03-10

Po truputį įsiliejame į visumą to, kas gali pagerinti mūsų gyvenimą dešimtimis, o gal net šimtais kartų. Į tai, kas mus gali padaryti laimingesnius, labiau savimi pasitikinčius, per gyvenimo keliamus iššūkius einančius drąsiai, o ne nuleista galva. Neatsiejama to dalis – nuolatinis fizinis aktyvumas. Šiame straipsnyje trumpai aptariame tai, kodėl posakis „sportas prailgina gyvenimą“ yra tiesa bei kitas jo daromas naudas gyvenimo kokybei.

Dažniausiai sportas ir fizinis aktyvumas mūsų visuomenėje vis dar siejamas TIK su išoriniu grožiu ir kūno linijomis. Daugumai tai – prievolė, kurią reikia atlikti tam, kad vasarą neraudonuojant galėtum vaikščioti paplūdimyje. Tačiau būtent toks požiūris ir padaro sportą tuo nemaloniu dalyku, kurį daryti reikia bet… nesinori.Sportas prailgina gyvenimą

Po Naujųjų į sporto sales suplūsta šimtai ryžtingai nusiteikusių žmonių, kurie pastaruosius kelis mėnesius sėdėjo ant sofutės, bet va dabar tai jau puls ruoštis vasarai! Greitai veidrodyje kintantis atvaizdas – jų tikslas, todėl salėje plušama taip, kad jau visai „nefaina“ ir grįžti tikrai nesinori. Bet vasara juk ne už kalnų, todėl na, dar reikia labiau pasispausti, dar pakentėti, kad galima būtų be gėdos Palangoje tą čebureką sukirsti.

Iki vasaros tikėtina atvaizdas veidrodyje pakito, bet ne visai tiek, kiek norėjosi, čeburekas jau suvalgytas ir na, negi ir toliau save taip kankinsi? Ir taip sportas tampa visai nemielu, o po vasaros sezono ateina pasiruošimas šalčiams.

Dabar kelioms minutėms pabandykite išsilaisvinti nuo tos minties, kad sporto tikslas – geresnės kūno linijos, ir pagalvokite. Mūsų kūnas tikrąja to žodžio prasme yra ne kas kita, kaip biologinė „mašina“. Šią mašiną sudaro daugiau nei 650 skeleto raumenų, 360 sąnarių ir 1320 sausgyslių skirtų tam, kad galėtume judėti: eiti, bėgti, lipti, nešti, kelti.

Kaip ir kiekviena žmogaus pagaminta mašina, taip ir kūno „mašina“ neprižiūrima ir nenaudojama arba naudojama neteisingai yra linkusi rūdyti. Vienintelis skirtumas tarp žmogaus pagamintos mechaninės mašinos ir žmogaus kūno yra tas, kad mechaninės mašinos yra pakeičiamos, vienai nebeveikiant taip kaip norėtųsi – nesunkiai įsigysite naują, tuo tarpu mūsų kūno „mašina“ – nepakeičiama. Nustojus optimaliai funkcionuoti kūnui, net ir pačios pažangiausios medicininės priemonės jo taip lengvai neatstatys į pirminę padėtį.

Jei dabar esate 30-imties metų ir manote, kad viskas yra gerai, kol gerai atrodote – palaukite dar 10 metų, kol pajusite kasdieną varginančius skausmus. Tada palaukite dar 20 metų, kol suprasite, kad jau nebeišeina be pagalbos atsikelti iš vonios (mieli mūsų tėveliai, jeigu skaitot, tai čia ir jums skirta). 😉 Taip, gal pasakėme žiauriai, bet tiesa ta, kad:

mūsų kūnas sukurtas ne atrodyti, o funkcionuoti. Gražus kūnas nebūtinai bus funkcionalus, tuo tarpu funkcionalus ir sveikas kūnas visada bus gražus.

Patikėkite, grožis ir akiai malonios kūno linijos tikrai ateis. Gal ne per savaitę ar mėnesį, bet sportuojant sistemingai tai jums bus tarsi papildomas prizas, kurį laimėsite tinkamai pasirūpinę kūno sveikata ir funkcionalumu.

Sportas prailgina gyvenimą: keli faktai apie reguliaraus sporto svarbą

Negana to, kad nesant fiziškai aktyviam su laiku tampa vis sunkiau atlikti kasdienius judesius, per pastaruosius metus kalbama ir apie begalę kitų džiaugsmingo gyvenimo priešų, kurie atsiranda reguliariai nesportuojant:

a) Nutukimas. Čia turbūt daug nebepridėsime.

b) 2 tipo cukrinis diabetas.

Tai – sunkus metabolizmo sutrikimas, kurio metu mūsų kūno ląstelės tampa nebejautrios itin svarbiam mūsų organizmo hormonui – insulinui. Paprastai tariant, dėl tokio ląstelių nejautrumo šios nebegali pasisavinti gliukozės. Priešingai nei daugelis galvoja, 2 tipo cukrinis diabetas pasireiškia ne tik turint antsvorio.

Fiziškai neaktyvus, normalaus kūno indekso asmuo taip pat gali susirgti 2 tipo cukriniu diabetu.

Liga gydoma vaistais ir… fiziniu aktyvumu. Taip, šiuo atveju fizinis aktyvumas ne tik leidžia užkirsti kelią ligos atsiradimui, bet ir yra vaistas jai išgydyti.

c) Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos.

Turbūt daug plėstis taip pat nereikia, bet: reguliarus fizinis aktyvumas mažina „blogojo“ cholesterolio (didelio tankio lipoproteinų) koncentraciją kraujyje. Būtent šis cholesterolis yra linkęs kauptis ant mūsų kraujagyslių sienelių ir taip: didinti kraujospūdį, sukelti infarktą (širdies smūgį) ar insultą.

d) Vėžys. Taip, gerai perskaitėte ir ne, negąsdiname.

Jau kuris laikas yra pripažinta, kad taip pat kaip rūkymas sukelia plaučių vėžį, taip ir nesportavimas – storosios žarnos.

Vėlgi pabrėžiame, kad liga kyla ne nuo antsvorio, o būtent nuo to, kad nesate fiziškai aktyvus.

Ką dar sukelia reguliarus sportas?

e) Padeda palaikyti gerą nuotaiką ir sumažina psichikos ligų riziką.

Tikslūs mechanizmai kol kas nėra iki galo žinomi.

f) Gerina mokymąsi, informacijos įsisavinimą.

Tikslūs mechanizmai irgi nėra iki šiol aiškūs, bet pastebėta, kad reguliarus fizinis aktyvumas ne tik kūną stiprina, bet ir itin stipriai aktyvina mūsų smegenis, taip gerinant mūsų protinį darbingumą.

Koks sportas – geriausias?

Jei iki šiol nesportavote reguliariai, bet norite pradėti – atsakymas į šį klausimą paprastas: toks, kuris Jums patiktų. Kiekvienas mūsų esame labai individualus ir jei vienam vasarą bėgioti Nėries ar Nemuno pakrante yra smagu, tai kitam – tikra kankynė. Smegenų veikla sportuojantŠiuo metu galite rinktis iš begalės skirtingų treniruočių: nuo individualaus sportavimo klasikiniame gym‘e, iki grupinių pilates‘o, jogos, CrossFit‘o, box‘o, karate treniruočių ar net treniruočių ant batutų. Taigi būkite atviri naujovėms, prieš pasirašydami sutartį ilgalaikiam sporto klubo abonementui išbandykite kuo įvairesnes treniruotes, įvairius trenerius ir pasirinkite tai, kas jums tinka ir patinka.

Motyvacijai palaikyti ir tam, kad lavintumėte kuo daugiau savo fizinių savybių patartina neapsiriboti vien vieno tipo treniruotėmis.

Kuo fizinė veikla įdomesnė ir įvairesnė, tuo labiau smegenys bus motyvuotos grįžti į pasirinktas treniruotes kitą kartą.

Na, bent taip sako neurobiologijos principai ir Nobelio premijos laureatų atliktos mokslinės studijos.

Kiek turėtume sportuoti?

Šiuometinės rekomendacijos teigia, kad suaugęs, 16-64 m. žmogus per savaitę turėtų bent 2,5 val. užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine veikla, „cardio“. Kaip standartiniai tokios veiklos pavyzdžiai galėtų būti spartesnis ėjimas, lengvas bėgimas, važinėjimas dviračiu, irklavimas treniruoklyje. Atskira tema yra tai, kaip būti tikram, jog einate pakankamai sparčiai, bet ne per daug greitai. Apie tai pakalbėsime tolimesniuose straipsniuose arba savo socialinėse medijose, bet vienas praktiškiausių patarimų, kuriems nereikalinga jokia įranga būtų toks:

Eidami turėtumėte galėti kalbėtis su kitu žmogumi, bet padainuoti jam dainą būtų per daug sudėtinga, pradėtų trūkti oro.

Taip pat prie „cardio“ reikėtų bent 2 kartus per savaitę užsiimti jėgos treniruotėmis. Na, čia tam, kad galėtumėt iš vonios išlipti. Jėgos treniruotes, ypač pradedant rekomenduojama atlikti TIK su gero trenerio priežiūra. Bet atkreipiame dėmesį: rekomendacijos yra MINIMALIAM fiziniam aktyvumui. Nuo jo derėtų pradėti savo kelią, jei esate kurį laiką nesportavęs, o vėliau naudinga būtų krūvį po truputį didinti.

Tuo ir baigsime savo pirmąjį, įvadinį straipsnį apie fizinį aktyvumą. Tikimės, kad jis padėjo apie sportą pagalvoti šiek tiek „kitu kampu“ ir lauksime jūsų sugrįžtant. Kitame ciklo apie fizinį aktyvumą straipsnyje pakalbėsime apie itin sparčiai populiarėjančias funkcines treniruotes. Na o visas naujienas apie išėjusius straipsnius, įdomius faktus ir naujienas apie BreakingFit sužinosi pirmas, jei seksi mus Facebook arba Instagram paskyroje.

Patikimų sveikatingumo srities specialistų paslaugos už ypatingą kainą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Video treniruotės