Sportuojančių asmenų odos ligos

2019-11-13

Odos ligos – tai ligos, su kuriomis viename ar kitame gyvenimo etape susiduriame kiekvienas. Taip yra ir sporte. Tiek profesionalus, tiek ir savo malonumui sportuojantis atletas yra turėjęs odos problemomų. Šioms problemoms spręsti sportininkas neretai kreipiasi į odos ligų gydytojus – dermatologus. Deja, sporto dermatologija vis dar yra pakankamai jauna dermatologijos sritis, žengianti vos pirmuosius žingsnius medicinoje, tad net ir patyrusiam gydytojui tenka susidurti su specifiniais iššūkiais, siekiant padėti sportuojančiam pacientui. Šiame straipsnyje trumpai aptarsiu dažniausiai atletus varginančias odos ligas, kurias gali sukelti arba pabloginti sportui specifiniai veiksniai.

Visų pirma, norėčiau atkreipti visų sportuojančių dėmesį į tai, kad eidami pas gydytoją dermatologą nepamirštumėte jam paminėti fakto, jog sportuojate. Prieš einant įsivertinkite savo sporto specifiką (pvz.: daug laiko praleidžiate sportuodami lauke, dalinatės apsaugine įranga su komandos draugais ir t.t.). Kodėl tai svarbu? Nes žinodamas su kokiais, jūsų sportui būdingais, veiksniais susiduriate savo treniruočių metu, gydytojas net ir pirminės apžiūros metu atkreips dėmesį ir atliks detalią odos apžiūrą.

Tokios apžiūros metu įvertinama ne tik oda, tačiau ir odos priedai: plaukai, nagai, taip pat gleivinės.  Atletams, praleidžiantiems daug laiko lauke, specialistas papildomai atliktų odos darinių (apgamų) „body mapping“, tam, kad būtų lengviau ateityje pastebėti ir įvertinti naujai atsiradusius odos darinius. Tai labai svarbu odos vėžio prevencijai. Jei sportininkas savo veiklos metu dalinasi įranga ar apsaugine apranga su komandos draugais – dermatologui svarbu atkreipti dėmesį ir laiku diagnozuoti bei gydyti infekcines odos ligas. Tokiu būdu yra užkertamas ligų plitimas tarp komandos narių.

Derėtų išskirti, kad nors ir visos čia aptariamos ligos paveikia vieną ir tą patį žmogaus organą – odą, jų kilmė ir, tuo pačiu, priežiūra – skiriasi. Įprastai skiriamos:

  1. Ligos, kurias sukelti ar paūminti gali mechaninis kontaktas (pvz.: kūno svorio spaudimas į atramos taškus (pvz. kulno išvaržos), atsitrenkiant į kitą žmogų), traumos, aplinkos veiksniai (pvz. saulės spinduliai).
  2. Uždegiminės odos ligos (tiek infekcinės tiek ir neinfekcinės kilmės), dažniausiai kylančios dėl kontakto su sportine įranga.

Mechaninio poveikio ar traumavimo sukeltos odos ligos (dermatozės)

1) Nuospaudos.

Šis odos pažeidimas atsiranda dėl trinties, spaudimo, tempimo veikiančių jėgų, drėgmės ir šilumos poveikio į tam tikrą odos plotą.  Nuospaudos gali pasireikšti didelėmis ar mažomis pūslėmis, paraudimu, skausmu, deginimu, niežėjimu, dilgčiojimu. Dažniausiai nuospaudos matomos plaštakų, pėdų srityse. Nors iš pirmo žvilgsnio, nuospauda neatrodo „rimta“ bėda, tačiau neprižiūrimos nuospaudos gali turėti infekcinių komplikacijų. O šios jau tikrai yra pakankamai rimta problema.

Kaip jų išvengti? Siekiant užkirsti kelią nuospaudų atsiradimui siūloma rinktis drėgmę sugeriančias kojines, naudoti atletinį talką ar pudrą, antiperspirantus. Ypatingai svarbu išsirinkti sau tinkamą, nespaudžiančią avalynę, tinkamo dydžio pirštines.

Odos ligos

2) Calluses  (kaliusas) –  odos sustorėjimas trinties, spaudimo vietose.

Skirtingai nei nuospaudos, šie odos dariniai dažniausiai yra visiškai neskausmingi, tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad dėl odos sustorėjimo, pastaroji praranda savo elastines savybes, tad ir šiuos odos darinius verta tinkamai prižiūrėti, nuolat drėkinant sukietėjusią odą.

knuckle pads - ovalios, apvalios formos neskausmingi dariniai

3) Knuckle pads –  ovalios, apvalios formos neskausmingi dariniai (papulės ar plokštelės), dažniausiai aptinkamos pėdų srityje.

Šią odos būklę taip pat dažniausiai sukelia nuolatinis spaudimas. Siekiant išvengti jų susidarymo taip pat siūloma rinktis nespaudžiančią avalinę.

Piezogeninės papulės

4) Piezogeninės papulės (cutaneous hernia) –  gelsvos ar rausvos spalvos dariniai (guzeliai), dažniausiai neskausmingi.

Guzeliai dažniausiai būna dauginiai, poodiniai 1 – 5 mm dydžio. Tai – riebaliniai darinukai, atsirandantys didelio spaudimo (dažniausiai kulno) srityje.

Erythema ab igne - atsiranda dėl odos ilgalaikio kontakto su šiluma

5) Erythema ab igne.

Atsiranda dėl odos ilgalaikio kontakto su šiluma (pvz.: šildomosios pūslės, maudynės karštame duše ar vonioje, masažai su karštaisiais akmenimis).

Uždegiminės odos ligos

Kontaktinis dermatitas1) Kontaktinis dermatitas.

Tai – odos uždegimas, kilęs dėl kontakto su tam tikra medžiaga. Sportininkai dažnai kontaktuoja su įvairiais alergenais ar  kitomis dirginančiomis medžiagomis (pirštinės, kepurės, atletinės juostos („teipai“), įvairūs lokaliai naudojami medikamentai (tepalai) ir pan.). Visos šios medžiagos gali dirginti atleto odą ir sukelti alerginį arba dirginamąjį (iritacinį) kontaktinį dermatitą.

2) Nudegimai saulėje.

Atsiranda po kontakto su saulės spinduliais. Nudegimams būdinga: odos paraudimas, niežėjimas, perštėjimas, skausmas, pūslės. Sukeliamas diskomfortas sutrikdo atletų įprastą treniravimosi rutiną. Siekiant išvengti nudegimų saulėje, rekomenduojama vartoti kremus su apsauginiais filtrais. To nedarant, oda ima greičiau senti, bei išauga piktybinių odos susirgimų (vėžinių susirgimų) rizika, todėl atletai, ypač daug laiko praleidžiantys lauke, turi naudoti kremus su apsauginiais filtrais nuo saulės.

3) Mechaninė aknė.

Taknės variantas, atsirandantis dėl beriamos vietos trynimo, tempimo, spaudimo, drėgnos ir karštos aplinkos. Dažniausiai beriamos vietos: kakta, kaklas, smakras, pečių juosta (dėl netinkamo aprangos pasirinkimo, kontakto su šalmu, apsaugomis ir kt.).

4) Odos iššutimas.

Pasireiškia odos paraudimu (eritema), niežėjimu, skausmu, dažniausiai atsirandantis mechaniškai trinantis „oda į odą“: kirkšnų sritis, pažastys, tarpupirščiai. Odos iššutimą svarbu laiku diagnozuoti ir pradėti gydymą, taip išvengiant infekcijos išsivystymo pažeistose vietose.

Tikiuosi, kad šis straipsnis leido suprasti, jog sportinė veikla, kad ir kokia svarbi bebūtų mūsų sveikatai, gali sukelti ir tam tikrų odos būklių. Į visas jas reikėtų atkreipti dėmesį ir imtis tikslingų veiksmų, siekiant užtikrinti, kad maža problema palaipsniui netaptų didele. Esant reikalui – drąsiai apsilankykite pas specialistą. Nepamirškite jam išdėstyti savo sportinės veiklos specifikos. Tinkamai prižiūrėta oda leis ir toliau mėgautis savo fizine veikla be nemalonių pojūčių.

Iki!

Gydytoja dermatovenerologė Erinė Simanavičienė @BreakingFit


Šaltiniai:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Video treniruotės