Vitaminas D – tai, ko daugumai trūksta

Vitaminas D

Vitaminas D – turbūt „populiariausias“ vitaminas, apie kurio naudą jau senai netyla žiniasklaidos priemonės. Vieni teigia, kad vitaminas D gali padėti išvengti psichologinių ligų, kiti – kad tinkamos vitamino D koncentracijos padės apsisaugoti nuo virusų ir bakterijų sukeliamų ligų, treti – kad esant vitamino D trūkumui  itin lengvai lūžta kaulai. O kaip yra iš tikrųjų? Kodėl verta reguliariai pasitikrinti vitamino D koncentraciją kraujyje? Su kokiomis problemomis galite susidurti, esant vitamino D stokai ir kaip rekomenduojama papildyti vitamino D atsargas? Apie visą tai šiandien ir pakalbėsime.

Vitaminas D – kas jis?


Vitaminas D pirmą kartą apibūdintas, kaip medžiaga, padedanti išgydyti rachitą (mažų vaikų ligą, paveikiančią daugelį organų sistemų, bet svarbiausia – sutrikdančią kaulų ir augimo plokštelių vystymąsi). Dar 1922 m. mokslininkas McCollum su kolegomis aprašė šią medžiagą, kaip riebaluose tirpų vitaminą, aptinkamą menkių kepenų aliejuje ir gaminamą žmogaus odoje. Savo moksliniame darbe mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad šis vitaminas skatina kalcio kaupimąsi kauliniame audinyje ir tokiu būdu skatina kaulinio audinio tankio didėjimą (kaulų tvirtėjimą). Ir nors po šio atradimo rachitas tapo itin reta liga, netrukus pastebėta, kad didesnis ar mažesnis vitamino D trūkumas pasireiškia daugeliui.

Nuo pirmųjų Vitaminą D aprašančių darbų apie jį sužinojome dar daug itin svarbios informacijos:

  1. Egzistuoja 2 vitamino D formos:
    • Vitaminas D2. Aptinkamas augalinės kilmės produktuose. Mažiau bioaktyvus, tad ir mažiau reikšmingas žmogaus sveikatai.
    • Vitaminas D3. Tai – pagrindinė aktyvi Vitamino D forma. Vitaminas D3 yra gaminamas gyvūnų (tame tarpe ir žmogaus) odoje, ją veikiant saulės ultravioletiniams B spinduliams, bei aptinkamas tam tikruose gyvulinės kilmės maisto produktuose.
  2. Ne visi žmonės turi vienodą gebą gaminti vitaminą D. Dar 2006 m. Amerikos mokslininkė Susan Harris savo publikuotame tyrime pastebėjo, kad tamsesnės odos asmenys dažniau patiria vitamino D trūkumą, kuris pasireiškia 53-76% juodaodžių ir tik 8-33% tokiose pačiose klimato sąlygose gyvenančių baltaodžių asmenų.
  3. Regionuose, kuriuose yra išreikšta sezonų kaita, vitamino D trūkumas – dažnesnė problema, nei nuolat saulėtuose kraštuose.

Vitaminas D ir imunitetas

Pastaraisiais dešimtmečiais publikuota kelios dešimtys studijų, įrodančių,  kad pakankama vitamino D koncentracija kraujyje yra būtina sėkmingai imuninės sistemos veiklai. Studijose pastebimas ryšys tiek tarp vitamino D trūkumo ir didesnės infekcinių ligų rizikos, tiek tarp vitamino D trūkumo ir padidėjusios autoimuninių ligų rizikos.

Vitaminas D ir imunitetas

Visa tai leidžia numanyti, kad vitaminas D nėra specifinis „vaistas“, galintis išgydyti vieną ar kitą imuninės sistemos ligą ar infekciją, bet yra būtina medžiaga bendrai imuninės sistemos veiklai užtikrinti. Kalbant apie šių dienų aktualijas svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad:

vitaminas D nėra vaistas nuo COVID-19 infekcijos. Ir vitamino D vartojimas nepanaikina rizikos šia infekcija susirgti,

tačiau gali šią riziką šiek tiek sumažinti, prisidedant prie bendro imuninės sistemos stiprinimo.

Štai viena iš atliktų metaanalizių, kurios metu nagrinėtų studijų dalyvių imtis siekė 20,966 tiriamuosius, nustatė, kad:

vitamino D trūkumą (<20ng/ml) turėję asmenys turėjo net 64% didesnę riziką susirgti plaučių uždegimu.

Tuo tarpu Londone esančio Blizard instituto mokslininkų grupė išnagrinėjusi 10,933 tiriamųjų duomenis pateikė išvadą, kad:

vitamino D papildų vartojimas buvo saugus ir veiksmingas būdas sustiprinti imuninės sistemos apsaugai prieš bakterines ir/ar virusines viršutinių kvėpavimo takų ligas.

Tiesa, mokslininkai taip pat pastebėjo, kad šis efektas labiau pasireiškia tiems asmenims, kurie turėjo gana reikšmingą Vitamino D koncentracijos sumažėjimą. Kitaip tariant:

jei mūsų organizme vitamino D koncentracija ir taip yra pakankama, perteklinis jos „pildymas“ papildais nesuteiks papildomos naudos.

Vitaminas D ir kaulai

Kaip jau aptarėme, itin didelis vitamino D trūkumas gali lemti rachito išsivystymą naujagimiams ir mažiems vaikams. Išsivysčiusio pasaulio šalyse tai jau tapo itin reta problema, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad net ir mažesnis vitamino D trūkumas gali turėti neigiamos įtakos mūsų kaulų sveikatai.

Padovanok sveikesnę kasdienybę

Pastebėta, kad nepakankamą vitamino D koncentraciją turintys asmenys dažniau patiria kaulų lūžius, turi didesnę riziką susirgti osteoporoze (liga, dėl kurios sumažėja kaulų tankis). Tuo tarpu vitamino D koncentracijos atstatymas į normos ribas šią riziką reikšmingai sumažina. Štai Austrijos mokslininkų atliktos metaanalizės duomenimis, vitamino D trūkumą turėjusius pagyvenusio amžiaus asmenis pradėjus gydyti terapinėmis (svarbu atkreipti dėmesį, kad tai yra gydomosios dozės, kurių vartojimas be gydytojo rekomendacijos gali turėti ir neigiamos įtakos sveikatai) 700-1000 IU per dieną, jų rizika nukristi sumažėjo net 19% (visą metaanalizę galite pasiskaityti čia: https://www.bmj.com/content/339/bmj.b3692).

Tuo tarpu Daktaro B. Tang ir kolegų atlikta metaanalizė parodė, kad:

senjorams, kurių organizme aptiktas vitamino D deficitas, 800 IU per dieną vitamino D kartu su 1200 mg kalcio papildų vartojimas buvo reikšmingas mažinant šlaunikaulio lūžių ir bendro mirtingumo riziką.

Vitaminas D ir kitos sisteminės ligos

Įvairūs ilgalaikiai stebėsenos tyrimai yra parodę vitamino D trūkumo sąsajų su išaugusia širdies ir kraujagyslių sistemos ligų rizika, vėžinių susirgimų rizika, dažnesniais migrenos priepuoliais, bei neurologinėmis ligomis (tokiomis kaip demencija, šizofrenija, depresija).  Visgi tyrimų įrodančių, kad vitamino D papildų vartojimas gali būti naudingas gydant šias ligas trūksta.

Vitamino D šaltiniai

Vitamino D šaltiniai

Kaip jau aptarėme, vitaminas D yra gaminamas mūsų pačių odoje, ją veikiant saulės šviesai. Dauguma lietuvių savo vitamino D atsargas žiemos sezonu bando papildyti lankydamiesi soliariumuose. Deja, kaip ir esame minėję savo straipsnyje, tai nėra pati tinkamiausia strategija. Trumpai primenant straipsnyje minėtus faktus, net ir natūrali saulės šviesa turi neigiamą poveikį sveikatai, itin padidindama susirgimo odos vėžiu riziką.

Tuo tarpu po deginimosi soliariume vitamino D kiekis grįžta į pradinę (tą pačią, kokia buvo iki deginantis soliariume) padėtį jau po 2-4 savaičių! Taigi, vitamino D kiekio padidėjimas po deginimosi soliariume yra laikinas, o ir pati procedūra yra kenksminga odai.

Kolkas panašu, kad geriausia strategija pakankamai vitamino D koncentracijai kraujyje užtikrinti yra nuolatinis jo gavimas su maistu arba maisto papildų vartojimas nesaulėtais metų sezonais.

Vitamino D3 gausu riebiose jūrinėse žuvyse, lašišoje, silkėje, unguriuose. Daug mažesnės vitamino D koncentracijos aptinkamos mėsos produktuose, kiaušinių tryniuose, pieno produktuose.

Kaip galime pastebėti, šis sąrašas yra itin ribotas. Retas iš mūsų kiekvieną dieną suvalgome tiek riebios žuvies, kad per parą gautume reikalingą vitamino D kiekį (šiuo metu per parą rekomenduojama suvartoti 15mg arba 600 IU (tarptautinių vienetų) vitamino D). Tai įrodo ir Lietuvoje atlikti moksliniai tyrimai:

  • Gydytoja I. Gailytė savo mokslų daktaro disertacijos tyrimo metu nustatė, kad net 96,7% iš 262 Lietuvos Ginkluotų pajėgų vyrų turėjo vitamino D trūkumą: https://publications.lsmuni.lt/object/elaba:2197755/2197755.pdf.
  • Gydytoja V.Strazdienė savo mokslų daktaro disertacijos tyrimo metu nustatė, kad vos 7,9% vyresnio amžiaus vyrų ir 4,9 moterų turėjo pakankamą vitamino D koncentraciją kraujyje: https://epublications.vu.lt/object/elaba:2102685/2102685.pdf.
  • Gydytoja endokrinologė L. Zabulienė savo tyrimo metu nustatė, kad net 73,8 proc. 16-20m amžiaus merginų pasireiškė vitamino D stoka ir 22,8 proc. – vitamino D nepakankamumas.

Vitamino D stoka ar nepakankamumas nustatomas tik atlikus laboratorinį vitamino D tyrimą.

Jei šio tyrimo metu patvirtinama, kad vitamino D trūkumas yra, gydytojas rekomenduoja vitamino D papildus. Šiuo atveju yra svarbu pasitarti su gydytoju ir kartu nuspręsti kokio „stiprumo“ vitaminą D turime vartoti. Parenkant tinkamiausią papildą yra atsižvelgiama į asmens amžių, svorį ir tai, kokio dydžio vitamino D trūkumas yra nustatytas.

Per didelėmis dozėmis vartojamas vitaminas D gali tapti toksiškas.

Tai gali sukelti kalcifikatų (didesnių ar mažesnių kietų „akmenų“) susidarymą inkstuose, raumenyse. Tad jei atlikus tyrimus pastebite, jog turite vitamino D trūkumą, geriausia strategija – prieš renkantis papildus apsilankyti pas gydytoją.

Tikimės, kad šis straipsnis jums buvo įdomus ir naudingas!

Monika Miškinytė

Monika Miškinytė – medicinos biologė, visuomenės sveikatos specialistė, sporto genetikos magistrantė ir CrossFit sporto fanatikė, varžybų Lietuvoje, Latvijoje dalyvė.

Erinė Simanavičienė

Erinė Simanavičienė – gydytoja dermatovenerologė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos, Europos dermatovenerologų akademijos narė, funkcinių treniruočių entuziastė.

Šaltiniai:

  1. V. McCollum et al.; Studies on experimental Rickets; 1992. https://www.jbc.org/content/53/2/293.short
  2. Lehmann et. al.; Bioavailability of vitamin D(2) and D(3) in healthy volunteers, a randomized placebo-controlled trial; J Clin Endocrinol Metab; 2013. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/24001747/
  3. L.Greiller, A.R. Martineau; Modulation of the Immune Response to Respiratory Viruses by Vitamin D; Nutrients; 2015. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4488782/
  4. S. Harris; Vitamin D and African Americans; The Journal of Nutrition; 2006. https://academic.oup.com/jn/article/136/4/1126/4664238
  5. Dankers et. al.; Vitamin D in Autoimmunity: Molecular Mechanisms and Therapeutic Potential; Front Immunol; 2017. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/28163705/
  6. Zhou YF, Luo BA, Qin LL. The association between vitamin D deficiency and community-acquired pneumonia: A meta-analysis of observational studies. Medicine (Baltimore). 2019. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6756683/
  7. Martineau AR, Jolliffe DA, Hooper RL, et al. Vitamin D supplementation to prevent acute respiratory tract infections: systematic review and meta-analysis of individual participant data. BMJ. 2017. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC5310969/
  8. A. Bischoff-Ferrari et. al.; Fall prevention with supplemental and active forms of vitamin D: a meta-analysis of randomised controlled trials; BJM; 2009. https://www.bmj.com/content/339/bmj.b3692
  9. Penckofer S, Kouba J, Byrn M, Estwing Ferrans C. Vitamin D and depression: where is all the sunshine?. Issues Ment Health Nurs. 2010. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2908269/
  10. Zabulienė et. al.; Miesto abiturijenčių vitamino D kiekis. Visuomenės sveikata;2013. https://www.hi.lt/uploads/pdf/visuomenes%20sveikata/2013.priedas1/VS%202013%20priedas%20Nr1%20ORIG%20S%20Miesto%20abiturientes.pdf
  11. Marcinowska-Suchowierska E, Kupisz-Urbańska M, Łukaszkiewicz J, Płudowski P, Jones G. Vitamin D Toxicity-A Clinical Perspective. Front Endocrinol (Lausanne). 2018. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC6158375/
  12. Tang BM, Eslick GD, Nowson C, Smith C, Bensoussan A. Use of calcium or calcium in combination with vitamin D supplementation to prevent fractures and bone loss in people aged 50 years and older: a meta-analysis. Lancet. 2007; https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/17720017/
  13. Weydert JA. Vitamin D in Children’s Health. Children (Basel). 2014. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4928729/
  14. Ali N. Role of vitamin D in preventing of COVID-19 infection, progression and severity. J Infect Public Health. 2020; https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32605780/
  15. Grant WB, Baggerly CA, Lahore H. Reply: „Vitamin D Supplementation in Influenza and COVID-19 Infections. Comment on: Evidence That Vitamin D Supplementation Could Reduce Risk of Influenza and COVID-19 Infections and Deaths Nutrients 2020. https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/32492787/.
  16. Tang BM, Eslick GD, Nowson C, Smith C, Bensoussan A. Use of calcium or calcium in combination with vitamin D supplementation to prevent fractures and bone loss in people aged 50 years and older: a meta-analysis. Lancet. 200.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *